Emocinis intelektas darbe: buvimo su savimi ir kitais menas

Žvilgsnis iš geštalto psichoterapeutės perspektyvos

Darbo aplinka dažnai tampa vieta, kurioje susiduria ne tik užduotys, atsakomybės ir terminai, bet ir gyvi, jautrūs žmonės – kiekvienas su savo emocijomis, lūkesčiais, baimėmis, poreikiais ir džiaugsmais.

Žvelgdama iš geštalto perspektyvos matau, kad produktyvumas glaudžiai susijęs su tuo, kiek palaikome ryšį su savimi – savo kūnu, emocijomis ir poreikiais – ir kiek gebame užmegzti tikrą kontaktą su kitais.

Kas yra emocinis intelektas geštalto požiūriu?

Emocinis intelektas nėra vien „įgūdis“, kurį galima įvaldyti. Tai gyvas, nuolat vykstantis sąmoningumo procesas.

Tai gebėjimas atpažinti, kada mus užvaldo įtampa, kada pyktį slepiame po šypsena ar vengiame konflikto, nes bijome būti atstumti.

Tai gebėjimas sustoti ir pastebėti:

Kas šiuo metu vyksta manyje?
Ką jaučiu?
Ko man reikia?
Kas vyksta tarp manęs ir šio žmogaus ar šioje situacijoje?

Emocinis intelektas prasideda nuo tokio sąmoningumo – ne nuo emocijų kontroliavimo, o nuo mokymosi jas atpažinti, suprasti ir į jas sąmoningai reaguoti.

Kodėl tai svarbu produktyvumui?

Tik gebėdama būti autentiška su savimi galiu iš tiesų būti autentiška santykyje su kitu žmogumi.

Kai žinau savo ribas, galiu jas aiškiai ir pagarbiai iškomunikuoti. Kai suprantu savo emocinę būseną, rečiau reaguoju automatiškai – gynybiškai, atsitraukdama, vengdama ar puldama.

Tai reiškia mažiau vidinių konfliktų, mažiau paslėpto nerimo ir daugiau aiškumo, susikaupimo, ryšio bei galiausiai – didesnį pasitenkinimą tuo, ką darome.

Tuomet produktyvumas tampa ne pastanga priversti save pasiekti rezultatą, o galimybe turėti pakankamai psichologinės erdvės ir energijos prasmingai įsitraukti į darbą.

Kas keičiasi darbo aplinkoje?

Komandos tampa atviresnės, mažėja pasyvios agresijos. Sudėtingi pokalbiai gali vykti dar prieš įtampai virstant nuoskauda.

Vadovai tampa žmogiškesni. Jie geba pripažinti nežinomybę, pažeidžiamumą ir emocijas, nelaikydami jų silpnumo ženklu.

Atsiranda daugiau vietos nepatogioms emocijoms. Frustracija, nusivylimas, pyktis ir baimė neturi išnykti iš darbo aplinkos. Atpažintos ir tinkamai iškomunikuotos, šios emocijos gali tapti vertinga informacija apie ribas, poreikius, santykius ir problemas, kurioms reikia dėmesio.

Grįžtamasis ryšys tampa konstruktyvesnis. Užuot kritiką suvokus kaip puolimą, nuo kurio reikia gintis, ji gali tapti tikro dialogo ir augimo dalimi.

Žmonės turi galimybę augti ne tik kaip profesionalai, bet ir kaip asmenybės.

Ką siūlyčiau praktikuoti?

Geštalto terapijoje didelę reikšmę teikiame sąmoningumui ir buvimui čia ir dabar.

Darbo aplinkoje tai gali reikšti daugiau gyvybingumo ir mažiau kaukių. Daugiau tikro kontakto ir mažiau automatinio elgesio. Daugiau savęs suvokimo ir jautrumo kitiems.

Kai taip nutinka, produktyvumas nebūtinai turi kilti pirmiausia iš išorinio spaudimo. Jis gali natūraliai rastis iš vidaus – kaip judėjimas prasmės, ryšio, augimo ir kokybės link.