Neišpildyti poreikiai ir tylūs kūno ženklai: kaip jie kalba apie mūsų santykį su darbu

ŽVILGSNIS IŠ GEŠTALTO PSICHOTERAPEUTĖS PERSPEKTYVOS

Darbo pasaulyje dažnai pamirštame vieną esminį dalyką – žmogų. Ne tą, kuris rašo laiškus, veda susitikimus ar siekia tikslų, o tą, kuris jaučia, išgyvena, kartais pavargsta, kartais pyksta, o kartais tyliai kenčia.

Geštalto terapijoje dažnai klausiame: kas lieka neišgirsta, kai visą savo energiją sutelkiame į darymą? Dažnas atsakymas – neišpildyti poreikiai ir kūno signalai, kuriuos išmokome ignoruoti.

Neišpildyti poreikiai nėra užgaidos

Poreikis pailsėti, būti išgirstam, jaustis vertinamam, patirti prasmę ar tiesiog turėti erdvės atsikvėpti nėra silpnumo ženklas. Tai sveiko organizmo ir sveikos psichikos požymiai.

Kai šie poreikiai nuolat ignoruojami, pradedame gyventi „iš atsargų“. Šias atsargas dažnai palaiko kaltė („negaliu nieko nuvilti“), baimė („jei sustosiu, prarasiu savo vietą“) arba perfekcionizmas („vis dar nepakankamai gerai“).

Kūnas prabyla anksčiau, nei protas supranta

Ilgainiui kūnas ima kalbėti vis aiškiau: įtampa kakle ir pečiuose, sunkumas krūtinėje, miego sutrikimai, energijos stoka, dažnos ligos, virškinimo problemos.

Geštalto požiūriu tai gali būti neužbaigtų vidinių procesų ženklai – patirtys, kuriose ir toliau kaupiasi neišreikštos emocijos, neatpažinti poreikiai ir taip ir neįgyvendinti impulsai.

Kaip tai veikia pasitenkinimą darbu ir rezultatus?

Gyvendami nuolatinėje įtampoje pamažu prarandame ryšį su savimi. Darbas tampa funkcija, rutina, pareiga.

Ima nykti džiaugsmas, smalsumas, kūrybiškumas ir prasmės pojūtis. Tai neišvengiamai paveikia tiek motyvaciją, tiek rezultatus – net jei iš išorės vis dar atrodo, kad viskas „gerai“.

Ilgainiui tokia būsena gali prisidėti prie emocinio perdegimo, depresijos simptomų, apatijos, nerimo ar panikos atakų ir fizinės sveikatos problemų.

Ką galime padaryti?

Sustokite. Bent trumpam. Paklauskite savęs: Ką šiuo metu jaučiu? Ko man reikia?

Klausykitės savo kūno. Skausmas, įtampa ir išsekimas nėra vien kliūtys, kurias reikia įveikti – tai gali būti žinutės, vertos mūsų dėmesio.

Leiskite sau jausti. Pyktis, liūdesys, nusivylimas, frustracija – visos emocijos turi savo vietą. Jos yra normali ir būtina mūsų vidinės patirties dalis.

Ieškokite autentiško kontakto. Su kolegomis, vadovais ir jus supančia aplinka. Dirbdami be ryšio su savimi neišvengiamai pradedame prarasti ryšį ir su savo darbu.

Geštalto terapijoje žmogų matome kaip visumą – emocijos, kūnas, mintys, poreikiai ir santykiai yra tarpusavyje susiję. Kai viena dalis nuolat ignoruojama, tai paveikia visą sistemą.

Todėl gerovė darbe prasideda ne nuo dar vienos produktyvumo strategijos ar motyvacinės technikos. Ji prasideda nuo drąsos atsigręžti į save ir paklausti:

Ar šioje darbo vietoje savo poreikius laikau svarbiais?

Tik tuomet darbas gali tapti ne vien rezultatų siekimu, bet ir tikro pasitenkinimo patyrimu bei galimybe jausti gyvybingumą pačiame procese.